padanga

1 padánga sf. (1) 1. Krtv, Vdk, Lž, Nj, Trs prie pastato pašiūrė, stoginė: Už jaujos padangoje apėjau šlajas sukrautas ir kerčioje sulūžusį briką, bet tekiniai dar visai pamanomi Žem. Bandą, avis ir ožkas į staldus varo, žąsis ir antis padangose uždaro rš. Padánga tebė[ra] pilna malkų Pc. Galu gurbo dvi padángos – ratam, kam Mžš. Padargus visada jie padángoj laiko Krkl. Rąstus sukroviau po padánga Pc. Nuvežk ratus į padángą, kad lietus nesulytų Vad. Pelus dėsma į padángas, o šiaudus į kūgį Krž. Žambris, musėt, bus padángo[je], an balkių užmestas Škn. Gale klojimo pas mus buvo didelė padánga Rm. Uždėk padángai stogą, o ratai supūs Grz. ║ palapinė: Kareiviai pri eglyno padángas pasistatė Vdk. 2. vieta prisiglausti, pastogė: Eina, važiuoja pulkais – kurgi dėsis be padángos, be duonos šmotelio Sdk. Nors ir menka [trobelė], ale vis sava padánga Ds. Padaryk gyvuliam nors kokią padángą – žiema ateina Lel. An pečių šinielis – visa padanga LTR(Pbr).